Onuškyje veikė vaikų vasaros stovykla „Pasaka 2017”

Vasara – atostogų metas. Tai pats smagiausias metų laikas vaikams. Svarbu pasirūpinti turiningu laisvalaikiu ir prasminga veikla. Todėl jau antrus metus iš eilės visuomeninė organizacija „Onuškio bendruomenė“ organizuoja vaikų dienos vasaros  užimtumo stovyklas Onuškio bendruomenės vaikams. Šių metų stovykla organizuota įgyvendinant projektą „Pažinkim, kurkim, tobulėkim“. Bendruomenė pateikė paraišką vaikų socializacijos programų rėmimo konkursui,  finansavimą skyrė Trakų rajono savivaldybė. Prie stovyklos veiklų organizavimo antrus metus prisidėjo Trakų krašto amatų centras, vykdantis neformaliojo vaikų švietimo programą  „Gyva pažintis su tradiciniu amatu“.
 

Projekto „Pažinkim, kurkim, tobulėkim“ tikslas – padėti socialiai remtinoms šeimoms, tėvams, kurie neišgali užtikrinti saugaus, turiningo ir tinkamo vasaros poilsio savo vaikams, organizuoti įdomią ir prasmingą veiklą  atostogų metu, skatinti kūrybiškumą ir fizinį aktyvumą. Įvairiausių veiklų metu sudaromos sąlygos vaikų saviraiškai, bendravimui, jie įsitraukiami į aktyvią, netikėtą, įdomią veiklą, skatinančią kurti ir nuolat tobulėti.
 

Birželio 26–30 ir liepos 03–07 dienomis 15 vaikų iš Onuškio ir aplinkinių kaimų smagiai ir turiningai leido laiką stovykloje „Pasaka 2017”. Dešimt dienų pralėkė nepastebimai, kiekviena diena buvo  kupina įspūdžių ir naujų pažinimo  pojūčių.
 

Patys stovyklautojai pasirinko pavadinimą ir sutarė per dešimt dienų sukurti pasaką. Stovyklos pagrindinė vertybė – bendravimas. Dalyvius  skirtingų požiūrių, charakterių, galimybių – suvienijo noras veikti komandoje. Dirbant komandoje bendrauti reikia mokytis. Suvokėme, kad žmogų reikia priimti tokį, koks jis yra. Kasdien auginome lyderius, skiepijome pagarbos jausmą, mokėmės sutikti ir priimti į kolektyvą kitokį. Kalbėjomės apie vaikus – tokius, kaip visi, ir unikalius, stiprius ir pažeidžiamus, talentingus ir slepiančius savo gebėjimus – ir visi kartu džiaugėmės ir sprendėme problemas.  Dešimt dienų mes mokėmės bendrauti, taisėme savo trūkumus kalbėdami, kurdami, keliaudami, susitikdami su žmonėmis, kurie skyrė mūsų stovyklai savo dalį laiko. O tokių pagalbininkų buvo nemažai.
 

Pirmąją stovyklos dieną numatėme susitikti su Onuškio bažnyčios klebonu Algimantu Gaidukevičiumi. Vaikai aplankė bažnyčią, pabendravo su klebonu, sužinojo daug tikėjimo tiesų ir buvo nustebinti ir apgaubti gerumo jausmo. UAB „Aibė“ parduotuvės darbuotojos ir pardavėja Renata supažindino vaikus su pardavėjos darbu, priminė pirkėjo ir pardavėjo dialogo svarbą. Miestelio bibliotekos vedėja Aušra per kūrybą ir žaidimus skatino vaikus  bendrauti su knyga, knygose ieškoti išminties net ir vasarą. Netikėtas stovyklos svečias – LPF „Maisto bankas“ koordinatorė Dovilė Kovalskytė  pasiūlė bendradarbiauti su fondu dėl maisto produktų paskirstymo varganai gyvenantiems mūsų bendruomenės nariams. Šį galimybė bus svarstoma.
 

Stovyklos metu dalyvauta įvairiose  edukacinės programose. Visiems patiko gamtinė edukacinė programa „Geri darbai ūkyje naminių gyvūnų draugijoje“. Pabuvojome Bičiūnų kaime  Editos Motuzienės sodyboje. Visą pusdienį stebėjome naminius gyvūnus - arklius, triušius, šuniukus ir jais rūpinomės. Vaikai jodinėjo ant ponio arkliuko. Kad žirgai nesužeistų kojų, išrinko akmenukus prajodinėjimo aikštelėje ir stebėjo „žirgų  mankštą“, kuriai vadovavo šeimininkės dukra Eglė. Vaikai mokėsi kurti paveikslus iš vinukų ir siūlų, pievose ieškojo keturlapių  dobilėlių, maudėsi ir valgė gardžiąją turistų košę.
 

Ypatingų įspūdžių suteikė edukacinė programa „Šakočio kepimas“ Sauliaus ir Aldonos Blažonių sodyboje. Stovyklautojai ne tik sužinojo šio gardėsio atsiradimo istoriją, bet patys maišė tešlą, stebėjo kepimo procesą ir pabandė kepti pyragą ,,ant gyvos ugnies“. Šiam darbui reikia turėti įgūdžių, nes vienu metu ir sukti šakotį, ir pilti tešlą ne kiekvienam pavyksta. Kol sodybos šeimininkės Aldonos miklios rankos kepė šakotį, šeimininkas Saulius duonkepę krosnį užkūrė,  „pašovė“ bulvinį plokštainį. Dar suspėjo krepšių pynimo subtilybėmis su vaikais pasidalinti. Ir dar pirtį užkurti suspėjo – viskas dėl stovyklautojų. Prisižaidę, prisidūkę, merkiant lietui, visi jau pirtelėje kaitinosi, po to tvenkinyje maudėsi. Švarūs ir laimingi susirinko prie vaišingų šeimininkų paruošto vaišių stalo. Kaip gardu valgyti, kai nors piršteliu prisidedi prie maisto paruošimo! Plokštainio riebaus visiems užteko, o gražuolio šakočio dar ir kitai dienai parsivežėm. Atsisveikinę su maloniais šeimininkais, visi suvirtome į vežimą (važnyčiotojas - stovyklos dalyvės Jovitos tėtis) ir su dainomis parvykome į Onuškį.
 

Daug laiko stovykloje paskirta kūrybai  mokėmės kurti sapnų gaudykles. Vadovei Nijolei padedant visi vaikai (ir suaugę) pramoko rišti ir pinti iš siūlų trispalves apyrankes. Draugystės apyrankėmis ketiname papuošti  mūsų tradicinės šventės “Dviejų gimtinių nebūna“ dalyvių rankas.
 

Vadovė Stasė pamokė pasigaminti originalių papuošalų iš siūlų, virvučių ir karoliukų, susipažinome su vilnos vėlimo pradžiamoksliu.
 

Kokia stovykla be kelionių! Nutarėme geriau pažinti kaimynus ir išsiruošėme  į Varėnos kraštą. Aplankėme A. Matučio Drevę Pauosupio kaime. Mus sutiko palydėti, atrakino Drevę ir papasakojo apie poetą buvusi Rudnios mokyklos direktorė Birutė Švagždienė, artimai  pažinojusi A. Matutį. Ponia Birutė kvietė užeiti pro pušies šaknų vartelius, pastovėti prie Uosupio upelio, įsiklausyti į vandens melodijas ir išgirsti, kaip jis teka, srovena, bėga, dainuoja. Skambėjo A. Matučio posmai apie girią, žemę, paukštį, žolę, Tėvynę. Klausėmės poeto eilių ir pasakojimų apie neįprasto statinio gražioje įlomėje - Drevės gimimą. Nustebino šešiakampis medinis namelis su girnų akmenų pamatais, kuriame viskas neįprasta – korėtas židinys, stalas – didžiulis medžio gumbas, o virš durų kabo gumbas, saugantis nuo išpuikimo kiekvieną čia ateinantį. Kaip sakė Birutė, poetas buvo gamtos žmogus, girios vaikas, rašęs vaikams nuo trejų iki šimtas trejų metų. Dar ir šiandien prie Drevės šlama poeto pasodintas ąžuolas. Ant kalnelio stovi tautodailininko A.Česnulio sukurtas stogastulpis, kuriame įprasminta A. Matučio dvasia. Ponia Birutė mums parodė netoli Rudnios esantį Malinuko ežerėlį – girios akį, ,,girios televizorių“ (taip A. Matutis jį vadino). Pabuvojome Drevėje ir liko atmintyje Drevėje įrašyti žodžiai „Aš girių šlovė, Bičiulių drevė“.
 

   Aplankėme Dzūkijos nacionalinį parką. Gidės lydimi pasivaikšiojome po Zervynas – etnografinį gatvinį kaimą, stebėjome liaudies architektūros savitumus. Pabuvojome prie Ūlos akies – šaltinio, kuriame kunkuliuoja vandens srauto keliamas smėlis - kaip sako vietiniai, „šalcinis alma“. Pietavome miške. Diena kelionėje neprailgo. Tik lietus, šios vasaros nuolatinis palydovas, vis stengėsi mums pakoreguoti kelionę...
 

Stovykloje vyko talentų šou, visi buvo pastebėti. Orientacinio žaidimo „Lobių paieškos“ metu  ne tik ieškota lobio įvairiose miestelio vietose, bet ir Onuškio  istoriją teko prisiminti, žinias pasitikslinti. Liepos 6-ąją  drauge su onuškiečiais ir svečiais aikštėje trispalvę kėlėme, dalyvavome Šv. Mišiose, klausėmės solistės S. Trimakaitės. Vidurdienį suaugusiųjų lydimi  dalyvavome dviračių žygyje. Nors ir neilga trasa, bet reikėjo jėgų nuvažiuoti iki stovyklavietės prie Taučionių ežero. O ten mūsų laukė ne tik ežeras, žaidimai, miško gerybės bet ir bendruomenės narių Ramunės ir Ginto Balkelių kepami bulviniai blynai.  Gardūs pietūs ežero pakrantėje sugrąžino jėgas. Išsimaudę, prisirinkę miško gėrybių ir prisiskynę lauko gėlių sugrįžome atgal. Lauko gėlių puokštė papuošė signataro D. Malinausko kapą. Vakare kartu su visais susirinkome giedoti Tautišką giesmę miestelio skverelyje.
 

Paskutinė stovyklos diena atėjo greitai. Repetavome, valgėme skanius tortus (vieną iš jų iškepė Jovitos mama), bendravome ir dalijomės stovyklos  įspūdžiais. Puikiai dirbome, prisiminėme, kas buvo įspūdingiausia, aptarėme savo elgesį, darbą komandoje. Išsikalbėjome, pasidžiaugėme, kad daug pamatėme, sužinojome, išmokome ir priėjome prie išvados, kad tokios stovyklos reikalingos. Pirmą stovyklos dieną pasidaryta knygelė prisipildė gerų darbų ir įspūdžių. Kiekvienas parašėme savo dešimties dienų pasaką. Norėtųsi pasakos tęsinio. Todėl nusprendėme siekti turėti galimybę kitą vasarą dar pabendrauti.
 

Dėkojame rajono savivaldybei už programai skirtą finansavimą, Trakų krašto amatų centrui už galimybę organizuoti edukacines programas, sutiktiems geros valios žmonėms – už laiką ir dėmesį, paaukotą mūsų vaikams.
 

                                                      Projekto vadovė Liuda Korsanovienė
 

Griežtai draudžiama Trakietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Trakietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Trakietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 23.20.86.177.

Rašyti

Portalo Trakietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Trakai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

6 taisyklės, kurios padės vaikams būti saugiems kelyje

Ekspertų teigimu, šiuolaikiniai vaikai – daug bendraujantys, nenustygstantys vietoje ir priklausomi nuo šiuolaikinių technologijų, tačiau kart...

Tarptautiniuose mainuose „Open_doors4All“ skirtingų šalių jaunimas išmoko būti komanda

Jaunimo mainai – tai jaunų (13–30 metų) žmonių grupių iš bent dviejų šalių susitikimai bendrai veiklai, kurių metu nagrinėjama pasirink...